Trys karaliai arba Kristaus apsireiškimas.
Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Pačioje pradžioje kryželiai būdavo rašomi virš kiekvienos raidės, taip sujungiant kryžių ir karūną.
Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.
Kasmet sausio 6 d. minima Trijų karalių šventė. Ja baigiasi šurmulingas Kalėdų laikotarpis, todėl šią dieną įprasta nupuošti žaliaskares eglutes.
Visiems žinoma Trijų Karalių versija skelbia, kad išminčiai iš Rytų keliavo tūkstančius mylių, jog galėtų pagerbti Mesiją. Jie buvo išmintingiausi tų laikų žmonės. Sužinoję, kad jau gimė pasaulio išganytojas, karaliai išsiruošė į kelionę. Teigiama, kad kelią į Betliejų jiems rodė žvaigždė. Pakeliui išminčiai aplankė piktąjį karalių Erodą. Šis jiems liepė rasti Jėzų ir grįžtant pranešti, kur yra Dievo sūnus. Išminčiai ir vėl išsirengė į kelionę. Jie rado Jėzų ir, nepaisydami savo kultūros bei religijos, nusilenkė kūdikėliui bei pripažino jį kaip savo gelbėtoją. Karaliai Jėzui padovanojo tris dovanas, kurios simbolizavo jo kilmę ir misiją Žemėje.
Kūdikėlis gavo aukso kaip karalius ir smilkalų kaip Dievas. Trečioji dovana - mira (aromatiniai sakai) tais laikais naudota mirusiesiems patepti. Viešpats neliko skolingas išminčiams. Sapne jis įspėjo juos į savo kraštą grįžti kitu keliu ir neužsukti pas karalių Erodą, turėjusį piktų kėslų.
Lietuviškos šventės tradicijos
Senovės lietuviai sausio 6-ąją taip pat švęsdavo, mat įgudusi akis šią dieną galėdavo pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą.
Teigiama, kad būtent sausio 6 d. baigdavosi apeigos, skirtos Saulės sugrįžimui. Pasakojama, kad šią dieną po kaimus vaikščiodavo žmonės, persirengę kariais, vaidilomis ir kitais senoviniais kostiumais. Dar prieš kelis šimtmečius būdavo nesunku sutikti jų būrį, nešiną Saulės atvaizdu ir krivulę. Jie užsukdavo į kiekvienus kaimo namus, giedodavo giesmes ir prašydavo dovanų. Giesmėmis kreipdavosi į dievybes, kad šios leistų Saulei vėl šviesti, o pastaroji atgaivintų sušalusią gamtą. Bėgant laikui pagoniškos Saulės sugrįžimo šventės tradicijos sutapatintos su katalikiška Trijų karalių švente. Tuomet ir lietuviai ėmė persirenginėti karaliais. Namus aplankiusius persirengusius žmones stengtasi šiltai priimti, pavaišinti. Teigiama, kad paprotys per šią šventę persirenginėti Lietuvoje išnyko maždaug per Antrąjį pasaulinį karą. Tai lėmė skundimai, trėmimai ir įsišaknijęs tarpusavio nepasitikėjimas.
