Vilnius - Punia - Zapyškis - Pažaislis - Vilnius
Audronė MUSTEIKIENĖ, h. Pogonia
Giedrą 2006 m. balandžio 22 d. rytą išsirengėme į kelionę. Palikę Vilnių keliavome vingiuotu Trakų, Aukštadvario keliu. Ekskursijos vadovė Emilija Guobienė pasakojo apie Dzūkijos kraštą, papročius, svarbią juostų reikšmę dzūkų gyvenime, apie dzūkų mėgiamus paukščius - gandrus, gerves, pempes. Dzūkams gervė - šventas paukštis, joms išskrendant prisipažįstama meilėje. Ekskursijos organizatorius prof. Jurgis Vanagas pasakojo apie miestų urbanizaciją sovietiniais laikais, lygino jos skirtumus bei pasekmes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Pirmasis sustojimo punktas - Punia, - gerai žinoma Lietuvos istorinė vietovė, buvusi jotvingių sostinė. Gėrėjomes piliakalnio panorama, klausėmės vietinio kraštotyrininko pasakojimo apie sudegintą pilį, apie lietuvius, kurie 14 a. narsiai ginėsi nuo kryžiuočių, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ir, nenorėdami pasiduoti gyvi, išsižudė ir susidegino.
Didžiulėje netaisyklingoje trikampėje aištėje galėjo tilpti didelis pulkas gynėjų, dunksojo gana tvirta Punios pilis (1382 m.). XIV a. pabaigoje Punia buvo svarbi gyvenvietė ir buvo vadinama miesteliu, XVI a. pradžioje gavo Magdeburgo teises, nors rašytiniuose šaltiniuose Punia pirmą kartą minima tik XIX a. O XV ir XVI a. Punia tapo karališkuoju dvaru, piliakalnio viršūnėje išaugo rūmai, manoma, kad tai buvę Vytauto medžioklės apsistojimo vieta. XVI a. viduryje rūmai sudegė, o XVII a. iškilo nauji ir priklausė didikams Korvinams-Gonsievskiams. Šv. Jokūbo bažnyčia - (manoma, kad pirmoji pastatyta 1425) pastatyta 1877-1878 m.
Įdomi senosios gotikos bažnyčia Zapiškyje, - vėlyvosios gotikos (1578 m.) statinys. Keistai atrodo bažnyčia, stovinti laukuose ant Nemuno kranto, aplink nei vieno pastato, pasirodo, miestelis "pabėgo" į aukštesnę vietą dėl nuolat vykstančių potvynių. Bažnyčia įdomi ir savo simboline astronomine ornamentika. Jos pirmame aukšte išdėstytos 56 nišos, kurios su 3 durų angomis sudaro 59 elementus. Manoma, kad tai galėjo būti užfiksuotas Stounhendže nustatytasis užtemimų ciklas: 56 tropikiniai metai lygūs 59 drakoniniams metams (Mėnulio ir Saulės santykinio judėjimo dėsnis).
Paskutinis mūsų kelionės tikslas - šlovingasis Pažaislio ansamblis, LDK kanclerio Kristupo Paco mecenuotas statinys, buvęs kamandulių vienuolynas, įkurtas Šv. Romualdo. Ansamblį projektavo ir įrengė garsūs italų meistrai - Dž. Batista, M.A. Palonis. Įdomu tai, kad šis barokinis statinys buvo pastatytas ne mieste, o atokiame miške. Kamaldulių vienuolynas buvo pastatytas XVII a. Kaip pasakojo sesuo Veronika, Bažnyčia ir vienuolynas pradėti statyti 1664 ir baigti 1712. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčiai, tai pats puošniausias ansamblio statinys: juodu ir spalvotu marmuru puoštas vidus, pagal kurio spalvas pieštos freskos, Švč. 
motinos paveikslas, kupolo freska piešta dailininko Rossi. Bažnyčios kriptoje - Pacų šeimynos sarkofagai.
Dabar vienuolynas Kauno pašonėje, tada buvo gerokai nutolęs nuo miesto, kas teikė kamanduliams vienuoliams ramybę gamtos prieglobstyje. Savo laisvalaikį nuo bedruomeninių maldų jie skirdavo sodų ir gėlynų priežiūrai. Kamandulių vienuoliai čia šeimininkavo 170 metų. 1832 m. caro valdžia uždarė vienuolyną, jį perėmė stačiatikių vienuoliai, kurie pakeitė net bažnyčios puošybą, nuniokojo archyvą ir biblioteką.
1812 m. vienuolyne ir bažnyčioje "svečiavosi" Napoleonas, išvežė du varpus, sulaužė laikrodį. Bažnyčioje stovėjo Napoleono arkliai Pažaislio vienuolynas pradėjo atsigauti XX a. 1920-1940 vienuolynas priklausė Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms, ir dabar jame gyvena 22 vienuolės. Pilni naujų ispūdžių grįžome vakare namo.
