Copyright 2019 - LBKS Vilniaus kraštas 2006-2019

Bajoriškai ir ne

PIENAS IR SŪRIAI PAGAL V. SAKĄ

Senovėje pieno produktai būdavo gaminami labai paprastai, lengvai ir pigiai, nes tai tūkstančius metų lietuvių tautos patirties sukurti receptai,  per 50 metų sovietinės okupacijos išbraukti iš lietuvių istorijos, buities ir pieno produktų gamybos.
Pav., žemaičiai gamino grietinėlę, grietinę ir  smetoną (šitokio pieno produkto, kaip ir žemaitiško kastinio, nemoka gaminti jokia kita tauta pasaulyje, net ir lietuviai ar latviai) tai visai skirtingi produktai savo skoniu, aromatu, išvaizda ir konsistencija.

Daugiau skaityti

LYDYTAS SVIESTAS

Kaip pasigaminti paprastą sviestą, Jums patars bet kokia kaimo bobutė, nes jis gaminamas mušant grietinę.
Galima tai daryti rankiniu būdu, mušant grietinę muštokėje senoviniu būdu, kas labai ilgai trunka. O štai kaip aš gaminu tikrą sviestą:

Skaityti daugiau

VINCENTO ANTIGRIPINAS

(Ir ne tik spanguolės, bet ir česnakas. imbieras, krienai, medus...)

Kas rytą, tik atsikėlus išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą savo gamybos 2% obuolių acto (atkreipkite dėmesį, kad paravyklose tikro obuolių acto nėra, o kaip iš tikrų obuolių sulčių surauginti actą – rasite internete).
Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti vandeniu, nes tikras obuolių actas labai silpnas ir gerai padeda tiems, kas serga skrandžio opalige, skundžiasi skrandžio rūgštingumu, sunkumu, bėdomis virškinant. Tikras obuolių actas ne sukelia rūgštingumą, o  pagerina jo šarmines reakcijas.

Skaityti daugiau

 

 

LIETUVIŠKŲ GIRŲ RECEPTAI (bajoriškų ir ne bajoriškų)

Tikrosios senosios lietuviškos giros yra rūgštaus skonio, o jei saldžiarūgštės, tai daugiau į rūgščiąją pusę.

Lietuviškų girų skiriamasis bruožas nuo visų kitų, aplinkinių tautų, kurios iš sarmatų (baltų, lietuvių) perėmė giros gamyba, būtent ir buvo tai, kad lietuviškos giros būdavo gaminamas iš raugintos sulos, raugintų agurkų, burokėlių (dažniausiai), kopūstų, obuolių rasalo arba gaminamos užpilant vaisius ar uogas šaltinio vandeniu arba virintu ir ataušintu pelkių vandeniu. Kartais rūgimo greitinimui į giras dedamas nedidelis kiekis medaus ir giros raugo.

 

TIKROS LIETUVIŠKOS GIROS GAMINAMOS BE MIELIŲ IR BE CUKRAUS!!!

Skaityti daugiau

 

 

 

ŠPARAGAI - SMIDRAI, ŠPARAGINĖS PUPELĖS

Dar kartą kartoju, kad ankštinių pupelių nuo šparagų dažniausiai neskiria vidurinės mokyklos nebaigę ir botanikos mokslų nesimokę žmonės.
Kadangi jiems trūksta elementaraus išsimokslinimo, o jo trūksta todėl, kad turi bėdų suvokime ir negali atsiminti tų akivaizdžių, net vizualiai akimis be akinių matomų skirtumų, apie skonį ir kvapą nekalbu, nes šios aukštosios materijos dirbantiems maitinimo sferoje yra iš vis nesuprantamos...

Skaityti daugiau

 

 PAPRIKA IR PIPIRAI

Mažamoksliai nežino, kad lietuvių kalba yra ypatingai turtinga. Pramokę daugiau savo kalbos žino, kad aštrūs gali būti tik daiktai: kirvis, peilis, kardas, kalavijas, adata, dalgis ir pan., Aštrus gali būti ir liežuvis, kai ką nors smagiai pašiepi. Aitrūs Lietuvoje būna dūmai, nes griaužia akis ir sukelia kosulį,  gailūs – valgiai, nes užvalgius krienų, garstyčių, užkandus pipiro ar gailiosios paprikos, tuoj pat pasipila ašaros, žmogus springsta, net netenka amo, o gaižūs būna gėrimai, - prisiminkime seną pasakymą – sugižęs pienas. O štai šparagai turi savo išskirtinį lãiškų skonį (laiškus skonis)...

Skaityti daugiau

  KAIP TEISINGAI KEPTI SKANIAUSIUS BULVINIUS BLYNUS IR SKLINDŽIUS

Rašantieji apie Lietuvos kulinarija ir valgius, lyg vapsvų sukandžioti, perskaitę vieno bukagalvio teiginį, kad būk tai bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti XIX amžiuje ne tai prie Rietavo, ne tai prie Kretingos, o gal ir bukagalvio babūnės darže, vienas per kitą triukšmingai įrodinėja, kad lietuviai vėliausiai pasaulyje pradėjo auginti bulves.

Istoriniai šaltiniai rodo visai kitus dalykus:  Kristupas Radvila (1585-1640)...

Skaityti daugiau

 

 

 

ODĖ BULVĖMS ir daug receptų:

Parmentje bulvinių patiekalų receptai, Mėsa kimšti tarkuotų bulvių virtiniai. varške kimšti tarkuotų bulvių virtiniai, Kaimiškas tarkuotų bulvių cepelinai su mėsa, Apkepti cepelinai su mėsos faršu, Aukštaičių kaimiški virtų bulvių didžkukuliai su varške ir grietinės sviesto padažu, Aukštaičių kaimiški bulbonai su varške ir grietine, Anykštėnų kukorai, Žemaitišks spragins, Lietuvininkų šišioniškių spraginas, Kaimiškas kugelis su grietininiu spirgų ir svogūnų padažu, Kugelis su įkepta kiaulės koja (arba kiaulės ausimis) ir grybų padažu, Kaimiški bulviniai rageliai su vištienos įdaru ir grietinės grybų padažu, Kaimiški bulviniai svilbikai, Kaimiški bulviniai vėdarai, Kaimiškas šventinis virtų bulvių vyniotinis su grybais ir grietininiu sviesto padažu, Orkaitėje britvone (troškintuve) keptos bulvės, Bulviniai sklindžiai su sezamu, Naudingi patarimai.

Skaityti daugiau

kovo11.jpg
f t g m

Įmonės kodas 303087198
AB SEB Vilniaus bankas
Sąskaitos Nr. LT537044060007926372
Buveinė Antakalnio 76-42

   

logoUžsakyti svetainę   Visos teisės saugomos © 2006 - 2019 Vilniaus krašto bajorų sąjunga