Copyright 2019 - LBKS Vilniaus kraštas 2006-2019

Vynas gydo - pienės

Straipsnių sąrašas

 

pieniu vynas

Ar toks jau stebuklingas buvo pienių vynas?

Net mūsų dienomis gydytojai savo ligoniams po kepenų operacijos pataria per dieną suvalgyti penkis, šešis šviežius pienių, saulės žiedų kotus su žiedais, nes pienės gydo lėtinį kepenų uždegimą, o jo karčiosios medžiagos stimuliuoja kepenų funkcijas, ardo kepenų akmenis ir šalina iš inkstų susidariusį smėlį, mažina padidėjusi cukraus kiekį kraujyje.

Kol pienės žydi, gydytojai diabetikams pataria valgyti žiedus su stiebais iki dešimt per dieną. O dažnai sirguliuojantiems, prislėgtiems ir pavargusiems, vertėtų ir 14 dienų gydymo kursą pasidaryti. Fitoterapeutai pienę vadina gyvenimo eliksyru, nes pienės be to gydo tulžies pūslės uždegimą, kepenų cirozę, net aterosklerozę, padeda gydyti ir sąnarių uždegimus.

Pienės padeda ir nuo kitų ligų: šviežios sultys neskausmingai ištirpina tulžies pūslės akmenis, padeda nuo podagros ir reumato, geltligės ir blužnies ligų, valo skrandį. Senovėje žolininkės pienių nuovirais išgydydavo net tuberkuliozę. Pienių lapai suteikia dantims stiprumo ir todėl slopina paradantozės pasireiškimą. Pienių sultimis gydomos karpos, odos uždegimai, nuodingų vabzdžių įkandimai. Pienių nuovirai panaikina nuovargį ir stimuliuoja darbingumą, padeda maitinančioms motinoms pieno pagausinimui. Pienių šaknų milteliais gydydavo pūlingas žaizdas, nudegimus, nuogulas...

Koks turėjo būti paikas žmogelis, o ir kiti šiandien saulės žolę, galingiausią ir iškiliausią, labiausiai žmogui padedančią, maistui ir įvairiems gėrimams tinkančią, be to ir pačios saulės spindulius primenantį jos žiedą niekinamai pavadinęs kiaulpiene.

Senovėje ši pačios Saulės dukra Žemėje buvo vadinama SAULAŽIEDE, SAULAŽOLE. Taip jas dar dabar vardina senosios žolininkės. Iki mūsų dienų yra nemažai išlikę Saulažolių kaimų...

Senose vaistažolių knygose rašoma, kad pienių lapus ir šaknis moterys užplikydavo ir gautą antpilą naudodavo kaip grožio priemonę. Sultimis naikindavo strazdanas, pigmentines dėmes. O Lietuvos aristokratės pienių vyną vartodavo norėdamos susiliekninti, - jį gerdavo valandą prieš valgį rytais, per pietus ir vakare, bet vienam kartui ne daugiau dviejų aptiekos uncijų (dabar – vienam kartui apie 87-90 gramų, o per dieną – 230g).

Pienių vynu net prausdavosi, kad kuo ilgiau nesiraukšlėtų oda, išliktų stangri ir jaunatviška. Ir jo poveikis buvo daug efektingesnis, nei mūsų dienų šimtus ar tūkstančius litų kainuojančių labiausiai reklamuojamų kremų.

Beje, pienių vynui gerti buvo naudojamos ne įprastinės vyno taurės, o be kojelių, nes pienių vyno aromatinės ir skoninės savybės geriausiai atsiskleisdavo laikant taurę padėtą ant rankos ir šildant ją savo rankos šiluma. Degustuojant šlakelį ką tik įpilto kambario temperatūros aukštos kokybės pienių vyno turi jaustis pienės karstelėjimas, o ilgiau palaikius delne, vynui nuo delno šilumos išilus, pienių vynas turi priminti tikro chereso skonį ir kvapą...
Tuos stebuklingus vynus galite įsigyti pas Vyndarį Juozą Vilkenį. Tel. 865654644

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Vincentas Sakas
Melnragė, 2013 m. gruodžio 07 d.

roma.jpg
f t g m

Įmonės kodas 303087198
AB SEB Vilniaus bankas
Sąskaitos Nr. LT537044060007926372
Buveinė Antakalnio 76-42

   

logoUžsakyti svetainę   Visos teisės saugomos © 2006 - 2019 Vilniaus krašto bajorų sąjunga