Copyright 2018 - LBKS Vilniaus kraštas

Trys karaliai arba Kristaus apsireiškimas.

Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Pačioje pradžioje kryželiai būdavo rašomi virš kiekvienos raidės, taip sujungiant kryžių ir karūną.

Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

Šaltinis

Kasmet sausio 6 d. minima Trijų karalių šventė. Ja baigiasi šurmulingas Kalėdų laikotarpis, todėl šią dieną įprasta nupuošti žaliaskares eglutes.

Visiems žinoma Trijų Karalių versija skelbia, kad išminčiai iš Rytų keliavo tūkstančius mylių, jog galėtų pagerbti Mesiją. Jie buvo išmintingiausi tų laikų žmonės. Sužinoję, kad jau gimė pasaulio išganytojas, karaliai išsiruošė į kelionę. Teigiama, kad kelią į Betliejų jiems rodė žvaigždė. Pakeliui išminčiai aplankė piktąjį karalių Erodą. Šis jiems liepė rasti Jėzų ir grįžtant pranešti, kur yra Dievo sūnus. Išminčiai ir vėl išsirengė į kelionę. Jie rado Jėzų ir, nepaisydami savo kultūros bei religijos, nusilenkė kūdikėliui bei pripažino jį kaip savo gelbėtoją. Karaliai Jėzui padovanojo tris dovanas, kurios simbolizavo jo kilmę ir misiją Žemėje.

Kūdikėlis gavo aukso kaip karalius ir smilkalų kaip Dievas. Trečioji dovana - mira (aromatiniai sakai) tais laikais naudota mirusiesiems patepti. Viešpats neliko skolingas išminčiams. Sapne jis įspėjo juos į savo kraštą grįžti kitu keliu ir neužsukti pas karalių Erodą, turėjusį piktų kėslų.

Lietuviškos šventės tradicijos

Senovės lietuviai sausio 6-ąją taip pat švęsdavo, mat įgudusi akis šią dieną galėdavo pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą.

Teigiama, kad būtent sausio 6 d. baigdavosi apeigos, skirtos Saulės sugrįžimui. Pasakojama, kad šią dieną po kaimus vaikščiodavo žmonės, persirengę kariais, vaidilomis ir kitais senoviniais kostiumais. Dar prieš kelis šimtmečius būdavo nesunku sutikti jų būrį, nešiną Saulės atvaizdu ir krivulę. Jie užsukdavo į kiekvienus kaimo namus, giedodavo giesmes ir prašydavo dovanų. Giesmėmis kreipdavosi į dievybes, kad šios leistų Saulei vėl šviesti, o pastaroji atgaivintų sušalusią gamtą. Bėgant laikui pagoniškos Saulės sugrįžimo šventės tradicijos sutapatintos su katalikiška Trijų karalių švente. Tuomet ir lietuviai ėmė persirenginėti karaliais. Namus aplankiusius persirengusius žmones stengtasi šiltai priimti, pavaišinti. Teigiama, kad paprotys per šią šventę persirenginėti Lietuvoje išnyko maždaug per Antrąjį pasaulinį karą. Tai lėmė skundimai, trėmimai ir įsišaknijęs tarpusavio nepasitikėjimas.

Arklio metais visiems daug arkliškos energijos, sveikatos ir veržlumo !!!

IŠTERIOTI ALELIUMAI IR KŪČIOS SU KALĖDOMIS

Vincentas SAKAS
 

Adventas jokiu būdu nėra žydų krikščionybės religinis laikotarpis, atneštas mums iš Vakarų Europos ir priverstinai kalaviju bei krauju „apkrikštijus“, o tiesą kalbant - praplovus lietuviams smegenis - įdiegtas svetimo gyvenimo būdas, kai iš tikinčiųjų reikalaujama susikaupimo, apmąstymo savo nuodėmių ir susilaikymo nuo triukšmingų linksmybių. Jei esi katalikas – privalai visada būti prasikaltęs, atgailaujantis, amžinai nepatenkintas savimi ir surukęs kaip devynios pėtnyčios... 
Adventas, o tiesą kalbant – Aleliumai, yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keliolika tūkstančių metų mūsų protėvių gamtatikių gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų.  Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo šlakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių.

Kūčios – mūsų protėvių šventė bent 10 tūkstančių metų senesnė už krikščionybę ir primestus mums svetimų stabų ir ikonų garbinimo pastatus - bažnyčias (božežicije), kurios gamtatikiams sujaukė protus ir savais „mokymais“ užteršė gamtatikių sąmonę, niekinamai juos apšaukusios pagonimis ir stabmeldžiais. Nors iš tiesų tokiais mūsų protėviai tapo tik po prievartinio krikšto, kai tapo ne laisvais žmonėmis, o kunigų ganomais paganomais avinais (pagonimis), kai božežicjose suklupę meldžiasi žydų šventųjų stabams ir pieštiems ar tapytiems svetimtaučių atvaizdams.

Kūčios - tai pati svarbiausia mūsų genčių, mūsų tautos šeimyninė šventė, kai šeimos nariai susirenka prie šeimos židinio, prie ugnies – pagerbti Gabijos, o jei ją gerbi ir dar garbini, tai jokiu būdu negalima jos tą vakarą išnaudoti: virti, kepti, ar dar kitaip ugnies pagalba apdoroti aukojamo maisto. Gabiją gerbiant privalu kūtavoti – linksmai gobti, globoti, saugoti, pamaitinti laikas nuo laiko mažais pagaliukais, kad ji ramiai rusentų, skleisdama šilumą ir jaukumą.

trakai.jpg
f t g m

Įmonės kodas 303087198
AB SEB Vilniaus bankas
Sąskaitos Nr. LT537044060007926372
Buveinė Antakalnio 76-42

   

logoUžsakyti svetainę   Visos teisės saugomos © 2006 - 2018 Vilniaus krašto bajorų sąjunga