Copyright 2021 - Vilniaus krašto bajorų sąjunga 2006-2021

Ekskursija į Zarasus

Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia Salake


Medinė Bažnyčia buvo pastatyta apie 1862 m., sudegė 1905 m. birželį. Klebonas Antanas Kryžanauskas kreipėsi į savo parapijiečius: „Ar mes esame tokie biedni, kad negalima pastatyti  sau Dievo namų, kurių nesudegintų gaisras?“.
Taip, nuo 1905 m. žmonės rinko akmenis, per 5-6 metus žmonės vežė akmenis, aukojo pinigus, 1911 m. pradėtos aukoti mišios. Bokštas 75 m. aukščio. Per I-ąjį pas. karą, sugriauta, per antrą dar daugiau ir tik apie 1985 m. naujas klebonas nusprendė grąžinti bažnyčiai buvusį didį grožį. Šventoriuje pastatyti paminklai iš girnapusių. Įdomu tai, kad statant tokią bažnyčią, nežuvo nei vienas žmogus. Ypatinga bažnyčia Dievo malone pastatyta iš surinktų ir aptašytų akmenų, pavadinta Marijos sopulingosios vardu. Vargonai atstatyti, vyksta  koncertai.

1 | 2 | 3 | 4 | 5

Previous ◁ | ▷ Next


Tiltiškių malūnas
      1982 m. seną ir apleistą Tiltiškių vandens malūną suremontavo Zarasų elektros tinklų rajono darbuotojai,  1986 m. spalio 20 dieną muziejus buvo atidarytas lankytojams. Malūno šeimininkas pasakojo apie savo surinktų senų radijo imtuvų kolekciją.
Malūne galima užsisakyti pobūvius su gyva muzika, pasimėgauti pirties ir tekančio vandens malonumais,  paragauti vietinių šeimininkių paruoštų sraigių. Dalis mūsų grupės žmonių degustavo sraigių patiekalus.

Kelionė į Pažaislį

Vilnius - Punia - Zapyškis - Pažaislis - Vilnius

Audronė MUSTEIKIENĖ, h. Pogonia

Giedrą balandžio 22 d. rytą išsirengėme į kelionę. Palikę Vilnių keliavome vingiuotu Trakų, Aukštadvario keliu. Ekskursijos vadovė Emilija Guobienė pasakojo apie Dzūkijos kraštą, papročius, svarbią juostų reikšmę dzūkų gyvenime, apie dzūkų mėgiamus paukščius - gandrus, gerves, pempes. Dzūkams gervė - šventas paukštis, joms išskrendant prisipažįstama meilėje. Ekskursijos organizatorius prof.  Jurgis Vanagas pasakojo apie miestų urbanizaciją sovietiniais laikais, lygino jos skirtumus bei pasekmes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pirmasis sustojimo punktas - Punia, - gerai žinoma Lietuvos istorinė vietovė, buvusi jotvingių sostinė. Gėrėjomes piliakalnio panorama, klausėmės vietinio kraštotyrininko pasakojimo apie sudegintą pilį, apie lietuvius, kurie 14 a. narsiai ginėsi nuo kryžiuočių, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ir, nenorėdami pasiduoti gyvi, išsižudė ir susidegino.

Didžiulėje netaisyklingoje trikampėje aištėje galėjo tilpti didelis pulkas gynėjų, dunksojo gana tvirta Punios pilis (1382 m.). XIV a. pabaigoje Punia buvo svarbi gyvenvietė ir buvo vadinama miesteliu, XVI a. pradžioje gavo Magdeburgo teises, nors rašytiniuose šaltiniuose Punia pirmą kartą minima tik XIX a. O XV ir XVI a. Punia tapo karališkuoju dvaru, piliakalnio viršūnėje išaugo rūmai, manoma, kad tai buvę Vytauto medžioklės apsistojimo vieta. XVI a. viduryje rūmai sudegė,  o XVII a. iškilo nauji ir priklausė didikams Korvinams-Gonsievskiams. Šv. Jokūbo bažnyčia - (manoma, kad pirmoji pastatyta 1425) pastatyta 1877-1878 m.

Zapiskis
Įdomi senosios gotikos bažnyčia Zapiškyje, - vėlyvosios gotikos (1578 m.) statinys. Keistai atrodo bažnyčia, stovinti laukuose ant Nemuno kranto, aplink nei vieno pastato, pasirodo, miestelis "pabėgo" į aukštesnę vietą dėl nuolat vykstančių potvynių. Bažnyčia įdomi ir savo simboline astronomine ornamentika. Jos pirmame aukšte išdėstytos 56 nišos, kurios su 3 durų angomis sudaro 59 elementus. Manoma, kad tai galėjo būti užfiksuotas Stounhendže nustatytasis užtemimų ciklas: 56 tropikiniai metai lygūs 59 drakoniniams metams (Mėnulio ir Saulės santykinio judėjimo dėsnis).

Paskutinis mūsų kelionės tikslas - šlovingasis Pažaislio ansamblis, LDK kanclerio Kristupo Paco mecenuotas statinys, buvęs kamandulių vienuolynas, įkurtas Šv. Romualdo. Ansamblį projektavo ir įrengė garsūs italų meistrai - Dž. Batista, M.A. Palonis. Įdomu tai, kad šis barokinis statinys buvo pastatytas ne mieste, o atokiame miške. Kamaldulių vienuolynas buvo pastatytas XVII a. Kaip pasakojo sesuo Veronika, Bažnyčia ir vienuolynas pradėti statyti 1664 ir baigti 1712. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčiai, tai pats puošniausias ansamblio statinys: juodu ir spalvotu marmuru puoštas vidus, pagal kurio spalvas  pieštos freskos, Švč. Pazaislis"motinos paveikslas, kupolo freska piešta dailininko Rossi. Bažnyčios kriptoje - Pacų šeimynos sarkofagai.

Dabar vienuolynas Kauno pašonėje, tada buvo gerokai nutolęs nuo miesto, kas teikė kamanduliams vienuoliams ramybę gamtos prieglobstyje. Savo laisvalaikį nuo bedruomeninių maldų jie skirdavo sodų ir gėlynų priežiūrai. Kamandulių vienuoliai čia šeimininkavo 170 metų. 1832 m. caro valdžia uždarė vienuolyną, jį perėmė stačiatikių vienuoliai, kurie pakeitė net bažnyčios puošybą, nuniokojo archyvą ir biblioteką.

1812 m. vienuolyne ir bažnyčioje "svečiavosi" Napoleonas, išvežė du varpus, sulaužė laikrodį. Bažnyčioje stovėjo Napoleono arkliai Pažaislio vienuolynas pradėjo atsigauti XX a. 1920-1940 vienuolynas priklausė Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms, ir dabar jame gyvena 22 vienuolės. Pilni naujų ispūdžių grįžome vakare namo.
 

Laiko atspindžiai Žemaitijoje

2018 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos narių grupė leidomės į kelionę po Žemaitiją. Tai antroji kelionė po šį kraštą ir daug trumpesnė nei pirmoji.

Pirmasis kelionės punktas - Raseiniai, kur prie mūsų prisijungė gidas Saulius iš Šiaulių kelionių centro, kaip jis save pavadino - kelionės vadovas.

Raseinius pravažiavome šiek tiek sustoję, bet neišlipę, prie V.Grybo skulptūros "Žemaitis". Toliau važiuojame į Lyduvėnus, kur grožimės ilgiausiu ir aukščiausiu geležinelio tiltu 599 m ilgio ir 42 m iškilusiu virš Dubysos. Jis jungia Tauragę su Šiauliais. Vokiečių pastatytas, veikė jis nuo 1919 iki 1944 m., kai karo metais, gido žodžiais, "driokstelėjo".

Atstatytas tik 1952 m.

 

Įspūdžiai iš rudenėjančių E. ir R. Andrė parkų 

Kas gi tas Renė ir kuo ypatingi jo parkai?

 

...1384 ‑ 1402 metų Lietuvos kelių pranešimuose kryžiuočių riteriai mini maršrutus iš Trakų į Medininkus pro Trakų Vokę. Ilgą laiką jos žemės priklausė totoriams, apgyvendintiems čia dar Vytauto Didžiojo laikais. XVI a. jos atiteko didikui P.Sapiegai, kuris valdė iki XVIII a. pabaigos. Po to kaimas atiteko Trakų maršalkai Liudvikui Dombrovskiui. Apie 1835 m. šį palivarką nusipirko Ašmenos maršalka grafas Juozapas Tiškevičius."

 

 

Prancūzijos peizažo specialistas, kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua André gimė 1840 m. sodininko šeimoje, todėl suprantama, kad nuo mažens matė tai, kuo paskui užsiėmė visą savo gyvenimą, savo meilę šiam darbui perdavė ir sūnui. Jis dirbo Paryžiuje vyriausiu sodininku, laimėjo konkursą Liverpulyje, metė valstybinę tarnybą ir išvyko kurti Britų imperijos šefuojamą projektą - 370 akrų (apie 150 ha) užimantį parką. Per 5 metus įvykdęs projektą, jis išgarsėjo ne tik kaip sodininkas bet ir menininkas, tapo kviečiamas visame pasaulyje. Jis su savo sūnumi Renė įkūrė - rekonstravo apie 100 parkų įvairiose pasaulio šalyse, iš jų 4 parkus Lietuvoje: Palangoje, Užutrakyje, Lentvaryje ir Trakų Vokėje.

Eduardas (1840–1911) ir Renė (1867–1942) André atvyko į Lietuvą 1898 m. ir nuo to laiko iš jo laiškų sužinome apie vykdomus projektus bei apie grafus Tiškevičius. Jie gerai atsiliepė apie gamtovaizdį bei užsakovus, tai galima rasti išlikusiuose Renė laiškuose žmonai: ..."mes esame civilizuotame krašte ir pas žmones, kuriems viskas sekasi". Užsakovų parkuose, ypač Trakų Vokėje, jau buvo išplėtoti želdiniai, kitos vietos reikalavo daugiau pastangų sukuriant parterius bei takus.

Kelionė į Anykščius

Kelionė po Anykščių apylinkes, aplankant Mindaugo piliavietę

Zita BANDZAITIENĖ,  h. Trimitai (Trąby)
Vilniaus tarybos narė

Nuotraukos: Enrikos Musteikytės, Elonos Varanauskienės

2008 m. balandžio 26d.

anyksciai18 valandą autobusas pajudėjo nuo Lukiškių aikštės. Oras buvo puikus, visų nuotaika – pakili. anyksciai2Kelionei vadovavęs Tomas Baranauskas išvardino programoje numatytas aplankyti vietas. Pirmas sustojimas – prie Ukmergės piliakalnio. Užlipome vingiuotais laipteliais ant piliakalnio, iš kur atsivėrė gražus vaizdas į Šventosios slėnį ir miesto panoramą. Vadovas paaiškino, kad piliakalnio viršus skiriasi nuo piliakalniams būdingos formos, nes Ukmergėlė, šiuo metu tekanti betonuotu kanalu, kažkada piliakalnį paplovė, ir dalis šlaito nugriuvo. O kad savo laiku piliakalnis buvo rimta gynybos priemonė patvirtino ir mūsų patirtis: vienas iš bajorų nuo piliakalnio nusirito net ir be gynėjų „pagalbos“. O jei iš viršaus riedėtų akmenys ir rąstai?

Kitas sustojimas – prie Latavos upelio. Išsukęs iš plento autobusas smėlėtu miško keliuku kelis šimtus metrų mus pavėžėjo link kelionės tikslo, kol vairuotojas nutarė neberizikuoti. Išlipę iš autobuso dar šimtą – kitą metrų ėjom keliuku, po to – taku ir galiausiai mišku pakilome ant kalvos. Vadovas paaiškino, kad savo forma kalvos viršus atitinka piliakalnį. Ant kalvos nebuvo kasinėjama – auga kelių dešimčių metų senumo medžiai, tačiau metalo detektoriumi buvo aptikti trys metaliniai dirbiniai: varinis indas, peilis ir diržo apkalo dalis, kurių amžius atitinka Mindaugo gyvenimo laikotarpį. O dokumentuose minima Mindaugo karūnavimo vieta – Lattowia – gali būti ne „dvaras Lietuvoje“, o „Latavos dvaras“. Taigi, Palatavio piliakalnis dar laukia tyrinėtojų.

 

Anykščiuose aplankėme Antano Baranausko ir Antano Vienuolio muziejų. Pamatėme klėtelę, kurioje (o dažniau – prie kurios, sėdėdamas ant laiptelį atstojančio akmens) per dvi vasaras poetas parašė „Anykščių Šilelį“. Pasiklausėme pasakojimo apie Antano Baranausko gyvenimą ir kūrybą, paklausėme giedamą „Anyščių Šilelio“ dalį. Taip pat pasiklausėme apie jo giminaitį (brolio vaikaitį) Antaną Vienuolį, kurio rūpesčiu išsaugota Baranausko klėtelė, kuris gyveno ir kūrė dabar muziejumi paverstame name, kuriame jis mirė ir greta kurio jis palaidotas.

 

anyksciai3

Greta aplankėme ir tautodailininko A. Petraškos muziejų, kuriančio paveikslus ypatinga technika – akmens tapyba (ant kartono lakšto priklijuojamais įvairių spalvų akmens grūdeliais).

anyksciai4

Kitas mūsų kelionės punktas – Anykščių Šilelyje aplankytas legendos išgarsintas Puntukas. Skulptorius Konstantinas Bogdanas papasakojo apie Dariaus ir Girėno bareljefo restauravimą. Gražiai sutvarkytoje poilsio aikštelėje ant iš rastų pagamintų stalų ir suolų surengėme suneštinius pietus.

Toliau keliavome į Arklio muziejų Niūronyse. Pamatėme įvairias seniau naudotas arklių traukiamas transporto priemones, arklinį maniežą, vaikų žaidimo aikštelę, apiforminta vien mediniais arklių drožiniais, muziejuje matėme pašto ženklų, atviručių ir monetų kolekcijas su arklių atvaizdais.

anyksciai5

Užlipome prie Jono Biliūno kapo, pavadintu simboliniu „Laimės žiburio“ statiniu. Į „aukštą kalną“ dabar veda gana patogūs laiptai, todėl pakilome ir nusileidome be aukų.

Kitas mūsų kelionės tikslas - „Anykščių vyno“ fabrikas (tiksliau – rūsyje įrengta degustavimo salė).anyksciai6 Sužinojome apie fabriko istoriją, gamintus seniau ir dabar gaminamus gėrimus. Kai kurių gavome ir paragauti. Kai kam labiausiai patiko obuolių sultys, priverstinai pradėtos gaminti fabriką „blaivybės“ laikotarpiu pervadinus į maisto produktų gamybos įmonę. Daugeliui patiko „Juodujų serbentų“ vynas, kuriuo buvo vaišinta net Anglijos karalienė. Vyrams labiau patiko „Ledo“ degtinė, moterims – likeris „Topi“. Didžiausias diskusijas sukėlė „Labanoro žolelių ypatingoji“. Norėjosi sužinoti skirtumus nuo trauktinės „Trejos devynerios“.

 

 

Toliau nukeliavome ant Šeimyniškėlių piliakalnio – spėjamos Mindaugo Vorutos vietos. Pagal  tyrinėjimų duomenis bandoma rekonstruoti čia kadaise buvusią pilį, pastatytas vienas iš kampinių aptvaro bokštų ir dalis tvoros. Nors tai labai nedaug, bet atsiveriantis į apylinkes vaizdas labai įspūdingas. O nukeliavus nuo vieno buvusios pilies galo iki kito, du kartus nusileidžiant nuo kalvos ir užlipant aukštyn pilies mastas tampa dar įspūdingesnis.

Į Vilnių grįžome pilni įspūdžių iš tolimos (kelių šimtmečių senumo) ir ne taip tolimos (kelių dešimčių metų) praeities.
Keliaukime, bendraukime, pažinkime savo kraštą ir jo garbingą praeitį.


medininkai2.jpg
f t g m

Įmonės kodas 303087198
AB SEB Vilniaus bankas
Sąskaitos Nr. LT537044060007926372
Buveinė Antakalnio 76-42

   

logoUžsakyti svetainę   Visos teisės saugomos © 2006 - 2021 Vilniaus krašto bajorų sąjunga