Š. m. gegužės 31 d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos tarybos nario, senatoriaus, Garbės bajoro Tauro Budzio iniciatyva buvo tvarkomi 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kapai Vilniaus Rasų kapinėse. Tą popietę lijo lietus, tačiau, jo nepabūgę, susirinko keletas vilniečių bajorų – Aura Bartaškienė, Daiva Vadauskaitė, Donatas Baikštys ir Bogdanas Girevičius. Lietus nuplovė antkapius ir nurimo, o debesys nuslinko ir pasirodė saulė. Atrodė, tarsi pats dangus padėjo ir atėjo į talką – nuplovė paviršiuje esantį purvą. Tada buvo valomi apsamanoję antkapiniai akmenys, kad matytųsi ant jų esantys užrašai, tvarkoma kapų aplinka.
Daugybės parodų, kurias organizuoja Adomo Mickevičiaus biblioteka, fone paroda „Kuriantys bajorų palikuonys“ yra netikėta ir ypatinga ne tik savo tema, bet ir eksponatais. Joje plačiajai visuomenei pristatomi reikšmingiausi Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos veiklos įvykiai ir bajorų kūrybiniai darbai.
Jau nuo š. m. liepos 1 d. maloniai kviečiame apsilankyti parodoje „Kuriantys bajorų palikuonys“, skirtoje Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečiui.
Parodos sumanytojas ir iniciatorius – šviesaus atminimo Vilniaus krašto bajorų sąjungos Garbės vadas ir Tarybos narys, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorius Kazys Mackevičius, h. Gieralt.
Parodos atidarymas liepos 9 d. 18 val. A. Mickevičiaus bibliotekoje (Trakų g. 10, Vilnius).
Parodos rengėjai – Vilniaus krašto bajorų sąjunga ir A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Iki malonių susitikimų!
Vilniaus krašto bajorų sąjungos vadė
Elona Varanauskienė, h. Ostoja
Keista, niekas nevėlavo, nereikėjo laukti. Bajorai susirinko sutartoje vietoje sutartu laiku, ir autobusiukas pajudėjo. Visų akys buvo liūdnos, kai kurių užverktos. Važiuoti į Vilniaus krašto bajorų sąjungos renginį, skirtą Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečiui, ir vežti skaudžią žinią, kad išvakarėse mirė parodos „Tarpukario bajorai“ iniciatorius, visų gerbiamas ir mylimas ilgametis Vilniaus bajorų Garbės vadas ir Tarybos narys Kazys Mackevičius, buvo sunku. Tačiau žinojome, kad jis norėjo dalyvauti ir laukė parodos pristatymo Gegužinėje.
Nefrito žalias, tamsiai geltonas, avietės raudonumo, skaisčiai geltonas, baltai žydras, vaiskiai oranžinis medžiai tokių pat ryškių spalvų ir atspalvių fone. Vaizdas alsuoja karščiu, virpa, o medžiai panašūs į žmones. Kiekvienas turi savo spalvą, kuria juos nuspalvino dailininko teptukas. O gal Apvaizda? Jie, medžiai-žmonės, ir eina, ir tvirtai stovi ant žemės. Paveikslas vadinasi „Saulėtas peizažas“, saulė jame nepavaizduota, bet ji peizaže šviečia spalvomis.
Adomo Mickevičiaus bibliotekoje į knygos pristatymą – susitikimą su dailininku bajoru Jonu Butkevičiumi ir jo kolega Svajūnu Armonu rinkosi žmonės. Jie sveikinosi, neskubėdami sėdosi į pasirinktas vietas. Įsitaisiau nuošalesnėje vietoje, nes dar iki pradžios buvo šiek tiek laiko, kad pavartyčiau knygos „Skambančios spalvos. Pranas ir Jonas Butkevičiai“ puslapius.