Jau nuo š. m. liepos 1 d. maloniai kviečiame apsilankyti parodoje „Kuriantys bajorų palikuonys“, skirtoje Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečiui.
Parodos sumanytojas ir iniciatorius – šviesaus atminimo Vilniaus krašto bajorų sąjungos Garbės vadas ir Tarybos narys, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorius Kazys Mackevičius, h. Gieralt.
Parodos atidarymas liepos 9 d. 18 val. A. Mickevičiaus bibliotekoje (Trakų g. 10, Vilnius).
Parodos rengėjai – Vilniaus krašto bajorų sąjunga ir A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.
2024 m. degužės 31‑ąją Vilniaus Rasų kapinėse vyko 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kapų tvarkymo talka, surengta Vilniaus krašto bajorų sąjungos tarybos nario, senatoriaus ir Garbės bajoro Tauro Budzio iniciatyva. Nors popietę miestą merkė lietus, keli vilniečiai bajorai nepabūgo prasto oro ir susirinko atlikti prasmingo darbo. Talkoje dalyvavo Aura Bartaškienė, Daiva Vadauskaitė, Donatas Baikštys ir Bogdanas Girevičius. Lietui aprimus, o debesims prasisklaidžius, kapinėse nušvito saulė — tarsi pati gamta būtų prisidėjusi prie tvarkymo darbų, nuplaudama purvą nuo senųjų antkapių. Vėliau talkininkai ėmėsi kruopštaus darbo: valė samanomis apaugusius antkapinius akmenis, kad vėl būtų įskaitomi užrašai, ir tvarkė aplinką aplink kapus. Nuotraukos Daivos Vadauskaitės
2024-ųjų kovo 11-ąją, kai Lietuva vėl prisimena savo atgautą laisvę, o lietuviškas žodis mini 120‑ąsias spaudos atgavimo metines, Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai rinkosi į Marijos ir Jurgio Šlapelių namą‑muziejų. Į vietą, kurioje dar tebealsuoja senųjų Vilniaus šviesuolių dvasia. Prieš daugiau nei šimtmetį čia, privačiose svetainėse, gimė lietuviški vakarai – tylūs, bet atkaklūs žingsniai į tautos pabudimą. Šiandien ši tradicija atgimsta iš naujo: arbatvakariai vėl telkia bendruomenę, kviečia sustoti, įsiklausyti, prisiminti.
Jaukioje Šlapelių svetainėje, kur laikas tarsi sulėtėja, bajorai klausėsi teatro „Arbatvakariai“ muzikinio pasakojimo „Apsisprendžiau lietuve esanti!“. Operos solistės Irenos Zelenkauskaitės balsas ir pianistės Linos Giedraitytės skambinamos natos pynėsi su aktoriaus Kristijono Sipario pasakojimais. Skambėjo Marijos Šlapelienės laiškai – moters, kuri savo knygynu ilgus metus nešė lietuvišką žodį Vilniaus kraštui.
Senovinis gramofonas, iš kurio suskambo himnas, priminė, kad istorija gyva ne tik knygose. O pianinas, kuriuo, kaip pasakojama, grojo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tarsi saugojo namų atmintį. Dėkodami už šiltą bendrystę, Vilniaus krašto bajorai muziejui įteikė Marijos Piaseckaitės‑Šlapelienės subtilų, schematiškai nubraižytą ir įrėmintą giminės genealoginį medį, kurį parengė Audronė Musteikienė. Ši popietė, sukurta VKBS tarybos narių Tauro Budzio, Vitalijos Sakalauskienės ir Vidmanto Kažukausko, tapo švente, kurioje istorija susitiko su dabartimi. Kurioje arbata garavo lyg mažas ritualas, o žmonės dalijosi prisiminimais, mintimis ir širdžių šiluma. Akimirkas sustabdė Daivos Vadauskaitės nuotraukos – tarsi tylūs liudininkai to, kas svarbiausia: bendrystės, atminties ir gyvos lietuviškos dvasios.
2024 m. kovo 15 d. Vilniaus rotušėje buvo atidaryta paroda „PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. Tai jau antroji paroda, pristatyti 45 teisuoliai – išplėsta ekspozicijos versija
Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, kurie rizikuodami gyvybe per Holokaustą gelbėjo žydus. Pirmoji paroda vyko 2023 m., - pristatyti 22 Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai.
2018 m. architektas ir LBKS narys Tauras Budzys pradėjo iniciatyvą, skirtą Pasaulio tautų teisuolių atminimui įamžinti. Jis vienodu ženklu žymi teisuolių kapavietes ir atminimo vietas. Nuo 2022 m. projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Vyriausybė ir LGGRTC. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai atrinkti iš beveik 400, kurių kapus Budzys jau surado ir pažymėjo. Parodos autoriai Tauras Budzys ir Barbora Karnienė teigia, kad projektas gimė iš noro padėkoti žmonėms, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis gelbėjo žydus. Jų teigimu, daugelio šeimų istorijose iki šiol išlikę pasakojimai apie kasdienius, bet didvyriškus gelbėjimo veiksmus. Pasaulio tautų teisuoliais pripažįstami asmenys, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami naudos, padėjo gelbėti žydų gyvybes. Statusą suteikia Izraelio „Yad Vashem“ centras, taikantis itin griežtus kriterijus. Lietuvoje per Holokaustą nužudyta didžioji dalis žydų bendruomenės, tačiau teisuoliai rado moralinės stiprybės priešintis okupantų spaudimui. Pagalba žydams buvo viena pavojingiausių veiklų – Lietuvoje už tai grėsė mirties bausmė visai šeimai. Nepaisant to, Lietuvos teisuolių skaičius, vertinant pagal gyventojų proporciją, yra vienas didžiausių pasaulyje. 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, Lietuvoje pripažinti 924 teisuoliai, o jų skaičius kasmet auga.
