Adomo Mickevičiaus bibliotekoje atidaryta paroda „Kuriantys bajorų palikuonys“, išsiskirianti tiek tema, tiek eksponatų gausa. Joje pristatomi svarbiausi Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos (VKBS) veiklos momentai bei šiuolaikinių bajorų kūryba.
Paroda skirta LBKS 30-mečiui. Jos idėjos autorius – šviesaus atminimo Vilniaus krašto bajorų sąjungos Garbės vadas Kazys Mackevičius. Pagal jo paliktą scenarijų ekspoziciją parengė Rūta Skorupskaitė ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai.
     LBKS, atkurta 1994 m., šiandien vienija penkias kilmingųjų organizacijas. Vilniaus krašto bajorų sąjunga – gausiausia ir aktyviausia, kasmet rengianti kultūros projektus, keliones, minėjimus ir parodas.

Gegužės 31 d. bajorai laiku susirinko į kelionę į Kaišiadorių rajone vykusį Vilniaus krašto bajorų sąjungos renginį, skirtą Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30‑mečiui. Nuotaiką temdė žinia apie išvakarėse mirusį parodos „Tarpukario bajorai“ iniciatorių, ilgametį Garbės vadą Kazį Mackevičių, kuris pats planavo dalyvauti renginyje.

Sodyboje, kurioje vyko programa, plazdėjo „2024 m. Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė“ vėliava. Aplink pagrindinį pastatą driekėsi pavasarėjanti Neries pakrantė, o sodybos šeimininkai – architektai Neringa Norvaišaitė ir Rolandas Bortkūnas – ruošėsi priimti gausų svečių būrį. Moderniai įrengtame mediniame name, pastatytame pagal XVIII–XIX a. dvarų tradicijas, eksponuojamos profesionalaus meno parodos ir nuolatinės ekspozicijos.

Kaišiadoryse pristatyta paroda „Tarpukario bajorai“ - Žvilgsnis į bajorijos istoriją ir šiandieną

     2024 m. balandžio 6 d. Senosios Gegužinės ūkio sodyboje surengta šventė „Lietuvos ir Kaišiadorių bajorija tada ir šiandien“ subūrė istorijos ir kultūros puoselėtojus. Renginio metu pristatyta bajoro Kazio Mackevičiaus, h. Aštuoniaragis (Gieralt) inicijuota paroda „Tarpukario bajorai“, skirta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečiui. Ekspozicija kvietė pažvelgti į tarpukario bajorijos vaidmenį ir jos palikimą šiandienos Lietuvoje.

     2024-ųjų kovo 11-ąją, kai Lietuva vėl prisimena savo atgautą laisvę, o lietuviškas žodis mini 120‑ąsias spaudos atgavimo metines, Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai rinkosi į Marijos ir Jurgio Šlapelių namą‑muziejų. Į vietą, kurioje dar tebealsuoja senųjų Vilniaus šviesuolių dvasia.
Prieš daugiau nei šimtmetį čia, privačiose svetainėse, gimė lietuviški vakarai – tylūs, bet atkaklūs žingsniai į tautos pabudimą. Šiandien ši tradicija atgimsta iš naujo: arbatvakariai vėl telkia bendruomenę, kviečia sustoti, įsiklausyti, prisiminti.

     Jaukioje Šlapelių svetainėje, kur laikas tarsi sulėtėja, bajorai klausėsi teatro „Arbatvakariai“ muzikinio pasakojimo „Apsisprendžiau lietuve esanti!“. Operos solistės Irenos Zelenkauskaitės balsas ir pianistės Linos Giedraitytės skambinamos natos pynėsi su aktoriaus Kristijono Sipario pasakojimais. Skambėjo Marijos Šlapelienės laiškai – moters, kuri savo knygynu ilgus metus nešė lietuvišką žodį Vilniaus kraštui.

     Senovinis gramofonas, iš kurio suskambo himnas, priminė, kad istorija gyva ne tik knygose. O pianinas, kuriuo, kaip pasakojama, grojo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tarsi saugojo namų atmintį.
Dėkodami už šiltą bendrystę, Vilniaus krašto bajorai muziejui įteikė Marijos Piaseckaitės‑Šlapelienės subtilų, schematiškai nubraižytą ir įrėmintą giminės genealoginį medį, kurį parengė Audronė Musteikienė.
     Ši popietė, sukurta VKBS tarybos narių Tauro Budzio, Vitalijos Sakalauskienės ir Vidmanto Kažukausko, tapo švente, kurioje istorija susitiko su dabartimi. Kurioje arbata garavo lyg mažas ritualas, o žmonės dalijosi prisiminimais, mintimis ir širdžių šiluma.
Akimirkas sustabdė Daivos Vadauskaitės nuotraukos – tarsi tylūs liudininkai to, kas svarbiausia: bendrystės, atminties ir gyvos lietuviškos dvasios.

     2024 m. kovo 15 d. Vilniaus rotušėje buvo atidaryta paroda „PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. Tai jau antroji paroda, pristatyti 45 teisuoliai – išplėsta ekspozicijos versija

     Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, kurie rizikuodami gyvybe per Holokaustą gelbėjo žydus. Pirmoji paroda vyko 2023 m., - pristatyti 22 Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai.

     2018 m. architektas ir LBKS narys Tauras Budzys pradėjo iniciatyvą, skirtą Pasaulio tautų teisuolių atminimui įamžinti. Jis vienodu ženklu žymi teisuolių kapavietes ir atminimo vietas. Nuo 2022 m. projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Vyriausybė ir LGGRTC. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai atrinkti iš beveik 400, kurių kapus Budzys jau surado ir pažymėjo.
     Parodos autoriai Tauras Budzys ir Barbora Karnienė teigia, kad projektas gimė iš noro padėkoti žmonėms, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis gelbėjo žydus. Jų teigimu, daugelio šeimų istorijose iki šiol išlikę pasakojimai apie kasdienius, bet didvyriškus gelbėjimo veiksmus.
     Pasaulio tautų teisuoliais pripažįstami asmenys, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami naudos, padėjo gelbėti žydų gyvybes. Statusą suteikia Izraelio „Yad Vashem“ centras, taikantis itin griežtus kriterijus. Lietuvoje per Holokaustą nužudyta didžioji dalis žydų bendruomenės, tačiau teisuoliai rado moralinės stiprybės priešintis okupantų spaudimui.
     Pagalba žydams buvo viena pavojingiausių veiklų – Lietuvoje už tai grėsė mirties bausmė visai šeimai. Nepaisant to, Lietuvos teisuolių skaičius, vertinant pagal gyventojų proporciją, yra vienas didžiausių pasaulyje. 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, Lietuvoje pripažinti 924 teisuoliai, o jų skaičius kasmet auga.