2024 m. kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-ąsias metines LBKS Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai minėjo Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.
XX a. pradžioje, Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, privačiose erdvėse pradėti rengti lietuviški vakarai – spektakliai-arbatvakariai, kurių metu buvo telkiama Vilniaus bendruomenė, puoselėjama lietuvybė. Mūsų dienomis atkurta prasminga tradicija muziejuje prigijo, teminiai arbatvakariai tapo populiarūs.
Š. m. kovo 15 d., penktadienį, 18.00 val. Vilniaus rotušėje vyks parodos „PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ atidarymas. Tai yra antroji parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ dalis. Paroda veiks iki balandžio 5 d.
2018 m. architektas, LBKS senatorius, VKBS tarybos narys, herbo „Raktas“ bajoras Tauras Budzys savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą, – vienodu atminimo ženklu žymi teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Nuo 2022 m. projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai yra parinkti iš tų beveik 400, kurių kapavietes Taurui jau pavyko surasti ir paženklinti.
Iš mūsų istorijos į mus žvelgia žmonės, kurie darė neįtikėtinos drąsos ir meilę artimui liudijančius žygdarbius, tačiau buvo priversti juos daryti tyliai, nes rizikavo ne tik savo, bet ir savo šeimos gyvybėmis. Tai Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai. Savo elgesiu Teisuoliai įrodė, kad svarbiausia yra moralė, ir moralė turi būti stipresnė už baimę.
2024 m. vasario 24 d. pagal numatytą Vilniaus krašto bajorų sąjungos renginių programą (pasiūlė ir organizavo Donatas Baikštys) Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Ilonos Skujaitės knygos „Karo nuotaka“ pristatymas.
Renginį ir knygos autorę pristatė Tuskulėnų memorialo vyriausiasis muziejininkas Gaudentas Aukštikalnis. Įžanginėje dalyje pasirodė Senosios muzikos ansamblis Puelli Vilnenses, vadovė Giedrė Strikulienė.
Kotryna Jogailaitė, jauniausia Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, buvo Švedijos karaliaus Jono III žmona ir Zigmanto Vazos motina. Jos likimas jungia keturias šalis – Lietuvą, Lenkiją, Suomiją ir Švediją, todėl tyrinėjant jos intriguojantį gyvenimą ir renkant medžiagą, knygos autorė lankėsi įvairiuose tų šalių archyvuose.
Romaną „Karo nuotaka“ sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Tai dvi jaudinančios meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojamą dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovos dėl valdžios ir XVI amžiaus Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Maskvos valdovų dvarų paslapčių.
Vakar mus pasiekė puiki žinia – Vilniaus Gedimino technikos universiteto emeritui, prof. habil. dr. Jurgiui Vanagui Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai valstybės apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prof. Jurgis Vanagas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Prezidento 2024 m. vasario 15 d. (Nr. 1K-1551, Vilnius) dekrete „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais“ rašoma, kad Prezidentas apdovanoja „Jurgį Vanagą – architektą, profesorių, habilituotą daktarą už reikšmingus miesto architektūros kritikos, urbanizmo teorijos ir mokslo veikalus, už architektūros istorijos sklaidą“.
Vilniaus krašto bajorų sąjungos taryba nuoširdžiai sveikina gerbiamą bajorą, ilgametį LBKS ir VKBS narį, prof. Jurgį Vanagą reikšmingo valstybinio apdovanojimo proga.
Nefrito žalias, tamsiai geltonas, avietės raudonumo, skaisčiai geltonas, baltai žydras, vaiskiai oranžinis medžiai tokių pat ryškių spalvų ir atspalvių fone. Vaizdas alsuoja karščiu, virpa, o medžiai panašūs į žmones. Kiekvienas turi savo spalvą, kuria juos nuspalvino dailininko teptukas. O gal Apvaizda? Jie, medžiai-žmonės, ir eina, ir tvirtai stovi ant žemės. Paveikslas vadinasi „Saulėtas peizažas“, saulė jame nepavaizduota, bet ji peizaže šviečia spalvomis.
Adomo Mickevičiaus bibliotekoje į knygos pristatymą – susitikimą su dailininku bajoru Jonu Butkevičiumi ir jo kolega Svajūnu Armonu rinkosi žmonės. Jie sveikinosi, neskubėdami sėdosi į pasirinktas vietas. Įsitaisiau nuošalesnėje vietoje, nes dar iki pradžios buvo šiek tiek laiko, kad pavartyčiau knygos „Skambančios spalvos. Pranas ir Jonas Butkevičiai“ puslapius.
Vasario 9 d. 17.30 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyks knygos „Pranas ir Jonas Butkevičiai. Skambančios spalvos“ pristatymas.
Šioje knygoje-meno albume pateikta bajorų Prano (tėvo) ir Jono (sūnaus) Butkevičių kūrybos apžvalga. Įžanginį straipsnį parašė menotyrininkė daktarė Dalia Karatajienė, atsiliepimus apie Prano kūrinius pateikė profesoriai Vladas Karatajus ir Konstantinas Bogdanas, Jono tapybą vertino dailininkai Svajūnas Armonas, Gediminas Pranskūnas ir Ilona Žvinakienė.
2024 m. sausio 7 d. vyko LBKS Vilniaus krašto bajorų sąjungos tradicinė Naujametinė šventė netradicinėje vietoje. Pirmą kartą ji buvo organizuojama Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Iš pradžių susirinkusieji žiūrėjo dviejų dalių ispaniškos muzikos operetę „Sarsuela“. Vėliau, Kamerinėje salėje, galėjo pabendrauti, pasivaišinti ir smagiai praleisti laiką.
Jei rašyčiau dienoraštį, apie tą susitikimo vakarą parašyčiau: „grįžimas į save“. Man primena garsios grupės „Enigma“ paprastą, tačiau pripildytą gilaus jausmo filosofinį kūrinį apie Visagalį laiką. To return to yourself... grįžti į save... grįžti į muziką.
Ekrane pianinu grojo ir sau akompanuodama dainavo mergaitė, padabinta baltu dideliu kaspinu. Atrodė, jos niekas netrikdė. Dainavo ir grojo muzikaliai, laisvai. Žinant, kad prieš kelis dešimtmečius filmavimo įranga buvo gremėzdiška, nes buvo filmuojama didelėmis lempinėmis kameromis, kurioms reikėjo stipraus apšvietimo – ne vieno didelio prožektoriaus, akinančio kiekvieną, į kurį jis nukreiptas, ramus grojimas turėtų stebinti.
Lietuvos seimas 2023 metus paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais.
2023-12-20 Audronė Musteikienė perdavė tinklapio administravimą Pauliui Pociui. 2023-10-17 Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos (Trakų g. 10, Vilnius) Didžiojoje salėje vyko vakaras, kuriame turėjome unikalią progą pabendrauti su knygos"Gimusi po fortepijonu“ autore Mūza Rubackyte, pamatyti kuriamo muzikinio filmo apie pianistę fragmentus, įsigyti knygą su autografu. Vakaro vedėjas žurnalistas Valdas Puteikis.
2023-07-29 LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinytė organizavo ekskursiją „Istorijos iš nuskendusio Nemuno slėnio“. Užlieti kaimai „Samylų pusiasalyje", susitikimas su „dugnietėmis“, plaukimas laivu Kauno mariomis, teatralizuota ekskursija Raudondvario dvare. Dalyvavo Vilniaus ir Kauno kraštų nariai.
2023-07-22 Vilniaus bajorų sąjungos nariai vyko į Skinderiškio dendrologinį parką laistyti ąžuoliukų. Ši tradicija gimė nuo 2015 m., kai LKBS įkūrimo dvidešimtmečio proga 2014 m. bajorai pasodino dvidešimt ąžuoliukų, ir tęsiama kasmet iki šiol. Pakeliui aplankėme muziejų „Atominis bunkeris“, kuriame su dideliu susidomėjimu klausėmės ekskursijos vadovo apie KGB, NKVD veiklą ir tuo metu jų vykdomą šnipinėjimo politiką. Apžiūrėti unikalią kolekciją užtruko net porų valandų.